Druska jūrai // Rūta Šepetys

Tai antroji mano skaityta Rūtos Šepetys knyga, kurios tiesiog negalėjau paleisti iš rankų, ypač skaitant paskutinius 100 puslapių! Ši istorija galima sakyti – savotiškas „Tarp pilkų debesų“ tęsinys, ar bent kita tos istorijos perspektyva, nes viena pagrindinių šios knygos veikėjų – Linos Vilkaitės pusseserė Joana.

I didn’t have any belongings, just a rotten potato in my pocket that I gnawed on when no one was looking. That was all I had.

Knygos siužetas

Visa istorija pasakojama iš keturių veikėjų perspektyvos: lietuvaitės medikės Joanos, jauno prūso, ieškančio savo mažosios sesers – Floriano, 15-metės lenkės, išsiųstos iš Lvovo į rytų Prūsiją saugumo sumetimais – Emilijos bei jauno vokiečio, Hitlerio pažiūrų pasekėjo – Alfredo. Jų vardais pavadinti ir knygos skyriai, tad skaitytojas gali lengvai suprasti, kurią perspektyvą pažins toliau.

Šie keturi veikėjai, o ypač Alfredas, parodo visai skirtingas jaunų žmonių perspektyvas šio karo bei Prūsijos evakuacijos istorijoje. Jie keturi bei kiti jų sutikti veikėjai turi vieną tikslą – patektį į Gustlofo laivą, nes tai vienintelė jų viltis išgyventi šį karą, tad knyga pasakoja keturių žmonių istorijas šio laivo link.

Knyga paremta tikrais faktais, daugelio jų man neteko girdėti iki skaitant. Kai kurios šios istorijos dalys buvo net labiau šokiruojančios nei skaitant „Tarp pilkų debesų“! Rekomenduoju mėgstantiems istoriją bei knygas, kupinas istorinio konteksto.

Mano mintys

Kaip galbūt jau supratote, man ši knyga labai patiko! Ji įtraukė taip, kad negalėjau jos tiesiog užversti ir padėti – paskutinius 100 puslapių tiesiog surijau. Man patiko skaityti iš keturių perspektyvų, geriau pažinti skirtingus veikėjus ir jų istorijas, suvokti, kas juos atvedė į vietą, kurioje jie yra dabar.

Tiesa, šiek tiek norėjosi, kad tos keturios perspektyvos išsiskirtų nors kiek labiau. Skaitant mane labai blaškė Alfredo skyriai (gal labiau pirmoje knygos dalyje, kol veikėjų keliai dar nebuvo susikirtę), nes jis atstovavo drastiškai kitokį požiūrį ir palaikė Nacių Vokietiją, tuo tarpu kiti trys veikėjai turėjo gana panašius požiūrius vykstančio karo atžvilgiu. Dėl šio skirtumo, kai kurie Alfredo skyriai man atrodė labai out of place.

ATSARGIAI! POSSIBLE SPOILERS AHEAD 🙂

Man labai norėjosi kitokio istorijos užbaigimo! Trūko dar vieno Emilijos skyriaus, nes apie jos likimą sužinome iš gana neaiškių žmonių laiško Florianui. Norėjosi perskaityti dar vieną, paskutinį jos skyrių vietoje to, kad jos istorija baigtųsi jai pamatant laivą. Viskas, atrodo, nutrūksta ir lieka be pabaigos. O gal taip visgi geriausia?

Nėra komentarų..

Palikite komentarą

Your email address will not be published.