Kaktusas // Sarah Haywood

Apie autorių ir knygą

Sarah Haywood – iš Didžiosios Britanijos kilusi advokatė. Perėjusi kūrybinio rašymo kursus, ji įstojo į šios srities magistrą, kur ir gimė mintis apie „Kaktuso“ istoriją. Paskatinta bendramokslių ir draugų, autorė ėmėsi plėtoti šį romaną, kuris tapo jos debiutiniu ir gana greitai pasiekė tarptautinių knygynų lentynas, tapdamas tarptautiniu bestseleriu.

Dabar mano pasaulis atrodo didesnis, triukšmingesnis ir spalvingesnis nei prieš keletą savaičių ar net keletą dienų. Dar nežinau, koks mano santykis su šiuo naujuoju pasauliu, bet manęs jis negąsdina.

Knygos turinys

Knygos protagonistė – 45-erių Siuzana, gyvena Londone ir dirba valstybės tarnyboje, teisės srityje. Jos gyvenimas puikiai suplanuotas ir sureguliuotas, ji mėgsta žinoti kitą savo žingsnį ir jį detaliai apgalvoti. Tačiau Siuzana sužino, kad laukiasi, o ne už ilgo ją pasiekia nemaloni žinia, kad mirė jos mama ir nuo šio momento gyvenimas pradeda verstis aukštyn kojomis.

Istorijos eigoje sužinome, kad Siuzanos santykiai su broliu įtin šalti, o vaikystėje ji augo su girtuokliaujančiu tėvu. Bandydama išvengti gėdos ir neatskleisti savo tėčio įpročių, Siuzana atsiribodavo nuo savo amžiaus vaikų ir laiką mieliau leisdavo viena. Vienatvė ryškiai atsispindi ir jos suaugusios kasdienybėje.

Po mamos mirties, Siuzana informuota apie mamos testamentą, kuris kur kas palankesnis jos broliui, Edvardui. Tiesa, jos broliui gyvenimas nebuvo toks mielas, koks gali pasirodyti Siuzanos – jis gana neseniai, būdamas daugmaž keturiasdešimties, neturėdamas, kur eiti, atsikraustė gyventi pas mamą. Siuzana įtaria, kad jis įkalbėjo mamą sudaryti jam palankų testamentą ir taip prasideda judviejų ginčas.

Žinoma, knyga neapsieina be meilės istorijos siužeto linijos – skaitytojai supažindinami su ilgamečiu, artimu Siuzanos draugu, Ričardu. Siuzana bando spręsti savo santykius su juo, kartu ir su broliu, sužinant gilias šeimos paslaptis, o taip pat suvokti savo būsimas pareigas tapus mama.

Mano mintys

Knyga skaitosi labai greitai ir lengvai, tokio rašymo tipo knygos, manau, labai tinka atostogoms – kaip tik per jas pati šią knygą ir skaičiau.

Pagrindinė veikėja man visgi nepatiko. Ji piešiama tvirta, savimi pasitikinčia ir žinančia, ko nori, moterimi. Bet išties ji daug pykčio savyje laikanti ir gana nemandagi moteris, kuri nuo savęs atstumia bet kokį saulės spindulį ar kito žmogaus geranoriškumą.

Jai pagalbą siūlo kaimynė, ji tik apsimeta, kad tuo džiaugiasi. Tetai, atrodo, ji rūpi, bet ir į tą rūpestį ji žvelgia neigiamai – nori teta greičiau “atsikratyti” ir toliau tvarkyti savo reikalus. Kolegų gyvenimo darbe ji taip pat neskaidrina – nori “efektyvinti” jų darbą ir riboti kavos puodelių ar ėjimo į virtuvėlę kartų skaičių, visus skatinti dirbti lyg robotus bei reikalauti geresnių rezultatų (jos siūlyti “efektyvumo kėlimo metodai” mane, kaip HR’ą, šiek tiek gasdino ?).

Vis dėlto, turiu pripažinti, kad mesti knygos nesinorėjo. Skaitydama tokių veikėjų mintis aš visuomet turiu omenyje, kad gal mūsų požiūriai ir nesutampa, bet tokių žmonių visgi yra, tad mąstau, kaip pačiai tektų bendrauti su tokiu žmogumi, kaip priimčiau jo išgyvenimus.

Jei knygą būčiau skaičiusi ne atostogų metu, galbūt būtų skaitęsi kitaip. Bet atostogoms norėjosi kažko lengvo, tad knygą šį mano poreikį puikiai patenkino.

Nėra komentarų..

Palikite komentarą

Your email address will not be published.