Stiklinė pieno // Herbjørg Wassmo

Apie autorių ir knygą

Herbjørg Wassmo – norvegų autorė, parašiusi aibę knygų, tiek romanų, tiek poezijos, tiek ir vaikų literatūros. Autorė pelnė ne vieną apdovanojimą, o viena jos knygų – „Dinos knyga“ – 2002 m. buvo ekranizuota.

H. Wassmo ne kartą viešėjo Lietuvoje. 2006 m. ji lankėsi ir Vilniaus knygų mugėje, o po jos kuriam laikui pasiliko čia ir keliavo, rinkdama informaciją savo tuo metu rašomai knygai, kurios nemaža dalis veiksmo ir vyksta Lietuvoje – „Stiklinė pieno“.*

Stiklinė pieno“ Lietuvoje leidyklos „Alma littera“ pirmą kartą buvo išleista 2008 m., o 2021 m. leidykla ją išleido dar kartą.

 

Dortė niekada niekur dar nekeliavo be mamos ir Veros. Dabar, kai viskas jau buvo suplanuota, ją apėmė dvejonės, ar elgiasi teisingai. […] O galbūt viskas bus taip į

 

Knygos turinys

Stiklinė pieno“ pasakoja Dortės, merginos gyvenančios Lietuvoje, istoriją. Dortė gyvena su mama ir seserimi, jų šeima netekusi tėčio, tad sunkiai verčiasi ir merginoms trūksta pinigų. Situacijai dar pablogėjus bei atsiradus didelei rizikai netekti namų, Dortė ir jos sesuo Vera savame kaimelyje bando ieškoti darbo. Visgi, laikai ne patys geriausi, tad darbą rasti ganėtinai sunku.

Dortė vietiniame bare, kuris dienos metu atstojo kepyklėlę, sutinka merginą, Nadią, kuri papasakoja apie galimybę keliems mėnesiams vykti į Stokholmą ir ten užsidirbti nemenką pinigų sumą – juk Švedijoje atlyginimai gerokai didesni nei Lietuvoje. Naivi, penkiolikos metų Dortė iš nevilties sutinka su šia galimybe ir paryčiais miestelio pakraštyje laukia ją paimti turinčios mašinos, mamai ir seseriai tepalikusi raštelį, kad išvyksta dirbti Vilniuje.

Įsėdusi į mašiną ir joje atsidūrusi viena su dviem nepažįstamais vaikinais, Dortė po kurio laiko supranta, kad kažkas ne taip – Nadios, kuri turėjo vykti drauge, nėra. Vaikinai žada, kad ji dar prisijungs, bet Dortė jaučiasi lyg būtų vaikinų saugoma, kad niekur nepabėgtų. Kai ji supranta, kad jokio padavėjos darbo Stokholme nėra, o ji pati pagrobta pardavimui bei seksualiniam išnaudojimui – jau gerokai per vėlu pabėgti ir grįžti namo.

 

Sustojo kryžkelėje, mažame miestelyje su degaline. […] Kai ji išėjo iš tualeto, Makaras prie durų tarsi laukė jos. […] apėmė šlykštus jausmas supratus, kad galbūt yra saugoma.

 

Mano mintys

Dortės istorija nėra išgalvota. Autorė rėmėsi tikrais faktais apie moderniais laikais vykstančią merginų vergovę ir jų seksualinį išnaudojimą. Merginos parduodamos iš vienų rankų į kitas, laikomos užrakintos, joms tik įleidžiami brangiai susimokėję „klientai“. Visa tai man pasirodė be galo įdomu, o tai, kad istorija paremta tikrais faktais mane pirmiausia ir patraukė (klasika 🙂).

Knyga turi labai skaudžių momentų. Istorija gana sudėtinga, tikrai nėra iš lengvųjų – joje aprašomos scenos pakankamai vaizdžiai perteikia Dortės išgyvenimus, skausmą ir tai skaityti tikrai nėra malonu.

Kad ir kokia įdomi būtų pati istorija, manau, kad labiausiai koją kišo stilius ir (tikriausiai) vertimas. Sakiniai man pasirodė pernelyg kapoti ir kartais atrodė, kad skaitytojui palikta iššifruoti, ką autorė nori pasakyti – ne vienoje vietoje vėlėsi realybė ir Dortės sapnai ar haliucinacijos. Žinoma, gal tokia buvo autorės mintis, bet man ji trukdė skaityti ir nemanau, kad tai padėjo perteikti istoriją. Buvo maišomi ir veikėjų vardai, o vietomis suveltos siužeto linijos.

Galiausiai, man pasirodė, kad Dortės ir jos „savininko“, ją nupirkusio vyro – Tomo, santykis buvo per daug romantizuojamas. Tomas buvo vaizduojamas, kaip be galo rūpestingas, jausmų Dortei turintis vyras, o ji pati vis vildavosi, kad jis ją aplankys, nuliūsdavo, kai į butą ateidavo ne jis, o kas kitas. Ne kartą buvo minima ir tai, koks gerai apmokamas šis darbas, vietomis atrodė, kad ji tokiai savo veiklai nelabai ir prieštarauja. Man tai nepasirodė tapatu su pagrindine knygos žinute.

 

Kartais Dortė nubusdavo naktį manydama, kad kažkas įsilaužė į vidų norėdamas ją sučiupti. […] Dieną ji galėdavo keletą minučių įsivaizduoti, kad viskas yra normalu.

 

Manau, kad knygą būtų įdomu perskaityti tiems, kurie mėgsta tikrais faktais paremtas istorijas. Tiesa, nusiteikite, kad skaityti vietomis tikrai nebus malonu, o ir stilius gali pareikalauti tam tikro siužeto „iššifravimo“.


*Šaltinis: 15min.lt, 2017-11-18. https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/rasytoja-herbjorg-wassmo-as-esu-pesimiste-taciau-nusprendziau-niekada-nepasiduoti-286-881840

Nėra komentarų..

Palikite komentarą

Your email address will not be published.