Vandenynas ir Žaliamėlė // Rūta Vyšnia

Apie autorių ir knygą

Rūta Vyšnia – lituanistė ir etnomuzikologė. Jos knyga „Vandenynas ir Žaliamėlė“ – poetinė, simbolinė, mitologinė sakmė-giesmė, kurią gieda Žaliamėlė Paukštė. Knygoje ataidi intertekstai iš lietuvių ir indoeuropiečių mitologijos, tautosakos, muzikinio folkloro ir susipina su vidinėmis, poetinėmis autorės gijomis.*

Knyga išleista iškart dviem kalbomis – lietuvių ir anglų, tad ji orientuota ne tik į skaitytojus lietuvius, bet ir nebūtinai lietuvių kalbą suprantančius. Tikiu, kad ji galėtų būti ir puikus būdas, anglų ar lietuvių kalbas besimokantiems, jas tobulinti.

Man, Vandenynui, pasaulis virš mano vandenų atrodė kupinas paslapties. Erdvės ir žvaigždynai viliojo mane. Juk kasnakt aš žvelgiau į virš manęs plytintį nakties dangų.

Knygos turinys

Šios knygos siužetą, manau, nėra taip lengva atpasakoti. Knyga supažindina mus su veikėjais Vandenynu ir Žaliamėle. Pastaroji yra paukštė, sukūrusi visą mums matomą pasaulį – „ji kūrė žemę, žiebė ugnį, alsavo orą ir viliojo griausmą“. Nuo jos liūdnos, stebuklingos ašaros įkritusios Vandenynan, jis įgyja kalbėjimo galią ir nedrąsiai prakalbsta Žaliamėlei. Paukštė Vandenynui pasakoja apie aplink jį plytintį pasaulį, nes pastarasis tik savas bangas ir dangų tepažįsta.

Tikiu, kad šio kūrinio svarba visgi slypi ne siužete, o stiliuje. Knyga parašyta įtin svajingu stiliumi, kuris skaitytoją užliūliuoja ir priima į savo pasaulį, kviečia nerti į Žaliamėlės ir Vandenyno pašnekesius bei samprotavimus. Tekstą papildo lietuvių tautosakos dainų eilutės, kurios puikiai susilieja su pasakojama istorija.

Knygą taip pat puošia nuostabaus grožio iliustracijos. Jos tik dar labiau pagilina svajokliškumo įspūdį ir padeda skaitytojui geriau įsivaizduoti autorės kuriamą pasaulį.

– Girdėjau, kad, kai žvelgiame į dangų, regime istoriją, – tyliai suvilnijau. – Taip… Viskas, ką regi šią akimirką, jau buvo prieš milijonus metų, – pritarė Žaliamėlė

Mano mintys

Kai autorė pasiūlė atsiųsti savo kūrinį ir man jį perskaityti, nudžiugau, nes tai buvo pats tinkamiausias metas tokio pobūdžio knygai. Kaip minėjo autorė, žmonės šią knygą apibūdina, kaip terapiją, nes tai užburianti filosofinė pasaka. O psichologiškai man terapijos tuo metu visai reikėjo! 😉

Skaitant buvo labai lengva nusikelti į tą svajingą pasaulį, kurį kūrė Paukštė, nes aplinka autorės buvo aprašoma gana vaizdžiai. Manau, kad skaitant šią knygą bandymas pačiam vaizduotėje nusipiešti apibūdinamą vaizdą yra vienas svarbesnių dalykų, nes tai ir sukuria tą terapinį jausmą, užburia ir kiek svaigina.

Iš dalies dėl to manau, kad rašymo stilius čia ir žaidžia svarbiausią vaidmenį, o pats pasakojamas galėtų būti nebūtinai apie vandenyną. Jį galima pakeisti mišku, kalnais, mėnuliu, bet kokiu kitu gamtos objektu ir įspūdis greičiausiai liktų pakankamai panašus. Bet stilius… jo nepakeisi, o šiuo atveju to visai nereikia.

Jos sparnai tapė rytą… Ji nutapė pirmuosius ryto debesis ir nutrynė uodegos galiuku likusias nakties žvaigždes.

Tad kviečiu ir jus pasinerti į vaizdinę kelionę, patirti tą terapinį jausmą ir šiek tiek pasvajoti kartu su Vandenynu ir Paukšte.


*Šaltinis: vilnius.lt, 2020-01-02. https://vilnius.lt/lt/kultura-ir-sportas-svietimas/rutos-vysnios-knygos-vandenynas-ir-zaliamele-pristatymas/

Nėra komentarų..

Palikite komentarą

Your email address will not be published.